Pirmasis lesbietiškas orgazmas autobuse

Dažnai dėl darbo tenka važiuoti į gretimą miestą, kartą per mėnesį, o kartais ir dažniau, ir mano diena prasideda laukiant autobuso šeštą ryto autobusų stotyje. Visiškai neišsimiegojusi stovi po stogeliu perone bet kokiu oru ir stebi, kaip bunda stotis, žmonės kažkur išvyksta, iš kažkur atvyksta. Visa tai turi savotišką romantiką, man visada buvo labai įdomu stebėti šiuos žmones.

Kelionė trunka apie keturias valandas, o vakare, jau beveik naktį, grįžtu tuo pačiu maršrutu. Autobusas visada didelis, bet užpildytas daugiausia trečdaliu, ir aš visada stengiuosi atsisėsti pačiose galinėse sėdynėse ir ten leisti laiką skaitydama knygą, klausydama muzikos arba tiesiog užmigdama nuo tolygaus autobuso siūbavimo.

Ši kelionė pasirodė įdomi tuo, kad galinėje sėdynėje sėdėjo dar viena mano amžiaus keleivė. Tai buvo malonios išvaizdos mergina, ir įdomiausia buvo tai, kad ji kažkuo priminė mane — tai buvo labai neįprasta.

Buvo jau aštuonios vakaro, lauke pamažu temo, autobusas buvo beveik tuščias — penkios eilės prieš galą buvo visiškai laisvos, kas man visada patiko. Sėdėjau su knyga, skaičiau ir akies krašteliu stebėjau ją. Ji akivaizdžiai kažką intensyviai ieškojo savo kuprinėje, o po nesėkmingo bandymo kreipėsi į mane:

— Labas, atsiprašau, kad trukdau, ar neturi drėgnų servetėlių?

— Labas, turiu.

Išsitraukiau nedidelį pakelį iš savo kuprinės šoninės kišenės ir padaviau jai.

Man pasirodė, kad jos joms nelabai reikėjo, ji kažkaip šiek tiek nervinosi, ir buvo labai įdomu ją stebėti. Mergina tęsė pokalbį, stengdamasi nebūti įkyri.

— Tu važiuoji namo? Ar iš namų? — paklausė ji, valydama rankas.

— Namo, buvau darbo reikalais vienai dienai.

— Faina, aš irgi važiuoju namo nuo tėvų. Beje, aš Eglė.

Ji ištiesė man ranką, aš atsakiau rankos paspaudimu.

— Aš Ieva, — atsakiau su šypsena, nauja pažintis man tikrai patiko.

— Jei neprieštarauji, gal galiu atsisėsti šalia tavęs? — Eglė kiek nedrąsiai žiūrėjo į mane klausiamai.

— Taip, žinoma, sėsk, dviese kelias smagesnis.

Po valandos mes jau daug ką žinojome viena apie kitą. Eglė buvo studentė, paskutiniame kurse. Ji buvo nuostabi pašnekovė. Buvo taip malonu su ja kalbėtis, kad iš karto nepastebėjau, jog ji rodo man didesnį susidomėjimą — panašiai kaip vyras, pirmą kartą susidomėjęs moterimi. Iš pradžių jos klausimai atrodė visai normalūs — apie vaikinus, apie darbą, bet vėliau ji pradėjo klausinėti, kaip aš vertinu bendravimą su merginomis, ir ėmė sakyti gana dviprasmiškus komplimentus apie mano išvaizdą.

Nežinojau, kaip į tai reaguoti, bet kažkas manyje sakė: man tai patinka.

Eglė traukė mane kaip magnetas. Jos judesiai, balsas, akys — tai buvo gilios žalios akys su ilgomis blakstienomis. Ji žiūrėjo į mane nenuleisdama akių. Joje buvo kažkas neįprasto, ko dar negalėjau suprasti.

— Ieva, jei atvirai, aš pradėjau su tavimi kalbėti, nes tu man patikai. Aš ilgai tave stebėjau perone. Atsiprašau už atvirumą, bet man patinka merginos. Ir noriu, kad tu tai iš karto žinotum.

Tokia naujiena mane šiek tiek sutrikdė, bet aš visada į tai žiūrėjau normaliai, nors, žinoma, labiau rinkdavausi vyrus. Pokalbis perėjo į naują, man nepažįstamą lygmenį. Eglė domėjosi dalykais, kurių atsakymai vertė mane rausti, bet aš atsakinėjau į viską. Visiškai ja sužavėta, dalinausi pačiais intymiausiais dalykais. Kai pradėjome kalbėti apie seksą, supratau, kad tai mane jaudina. Nežinojau, ką su tuo daryti, bet tikrai žinojau, kad esu susijaudinusi — taip man nebuvo nutikę su jokiu vyru.

Iki autobusų stoties buvo likę apie pusantros valandos. Laikas tiesiog skriejo, o Eglė jau sėdėjo šalia manęs, prispausdama savo šlaunį prie mano šlaunies. Viskas, kas vyko toliau, priminė saldų sapną.

— Ieva, aš noriu tave pabučiuoti. Tavo lūpos tokios viliojančios, negaliu apie jas negalvoti, — Eglė kalbėjo su neslepiamu jauduliu, žiūrėdama man tiesiai į akis.

Ji tikrai bijojo, kad mano reakcija bus neigiama. Bet aš negalėjau nieko pasakyti — atrodo, aš irgi to norėjau, ir tik pritariamai linktelėjau.

Eglė, įkišusi ranką po mano plaukais, aistringai įsisiurbė į mano lūpas. Ji bučiavo taip saldžiai ir kartu taip godžiai, kad man apsisuko galva. Jos rankos drebėjo. Ji atsisuko į mane kiek tik leido sėdynės. Mane ji priešingai prispaudė prie atlošo, toliau glostydama mano plaukus ir bučiuodama. Kita ranka jau slydo po mano palaidine. Susijaudinimas abiejų buvo maksimalus.

Jos prisilietimai atrodė kaip palaima. Kiekvienas jos rankų prisilietimas vertė mane krūptelėti.

Moters norus gali suprasti tik kita moteris.

Eglė pasiekė mano krūtis. Ji įkišo ranką po liemenėle, spaudė mano krūtį, pirštais lietė spenelius. Jie tapo kieti ir jautrūs. Ji pradėjo juos lengvai spausti pirštų galiukais. Tai vertė mane dejuoti, bet supratau, kad negalima kelti triukšmo, todėl slopinau garsus, bučiuodama ją.

Už lango jau buvo tamsu, mes nepatraukėme kitų keleivių dėmesio, bet mintis, kad mus gali pamatyti, suteikė neįtikėtiną adrenalino dozę, paaštrindama visus pojūčius.

Sustojusi akimirkai, Eglė uždavė svarbiausią jai klausimą:

— Tu nori tęsti? — ji vis dar spaudė mano krūtį, jos kvėpavimas buvo nelygus.

— Labai, — beveik šnabždesiu atsakiau.

Eglė paleido mano krūtį ir jau bučiavo mano kaklą, lengvai kandžiojo ausies spenelį ir sušnibždėjo:

— Aš noriu tavęs.

Man vėl aptemo akyse. Negalėjau normaliai kvėpuoti, mano kojos drebėjo nuo įtampos ir troškimo. Mano kelnaitės buvo visiškai šlapios.

Jos ranka slydo mano pilvu, koja, artėdama prie sijono krašto. Kaip gerai, kad buvau su kojinėmis, pagalvojau, šiek tiek praskleisdama kojas. Norėjau, kad jos ranka kuo greičiau atsidurtų tarp mano kojų.

Jai tai tikrai patiko.

Pirštų galiukais ji palietė mano kelnaites, braukdama iš viršaus žemyn — ten, kur jau buvo šilta ir drėgna. Jas patraukusi, ji glostė mano lytines lūpas ir klitorį. Tai buvo taip švelnu. Jos ranka buvo maža, ir ji sugebėjo mane glostyti maksimaliai tiksliai.

Atrodė, kad mano drėgmė jau teka per kojas, sudrėkindama viską — ir sėdynę, ir sijoną. Man buvo nesvarbu — aš to norėjau labiau nei bet ko gyvenime.

Jos pirštai judėjo užtikrintai. Netrukus du jau buvo manyje, o nykštys masažavo klitorį. Norėjau ne tik dejuoti — norėjau rėkti iš malonumo. Rangiausi, jausdama artėjantį orgazmą.

Karštos bangos viena po kitos ėjo per mano kūną.

Jausdama artėjimą, Eglė vėl uždarė mano burną bučiniu ir pagreitėjo. Po kelių sekundžių aš baigiau.

Buvau tokioje euforijoje, kad tuo momentu nieko daugiau nenorėjau, tik tęsti, nesustoti nė sekundei.

Eglė buvo susijaudinusi ne mažiau nei aš, bet save valdė geriau. Ji net negalvojo sustoti ir toliau giliau kišo pirštus į mane. Jų jau, rodos, buvo keturi. Jos ranka buvo visiškai šlapia, o aš vis labiau skėčiau kojas, norėdama jausti ją dar giliau.

Mano klitoris buvo ištinęs, kiekvienas prisilietimas sukeldavo neįtikėtinus pojūčius. Jos ranka beveik visiškai buvo manyje. Pirštais ji spaudė viršutinę sienelę, ir vėl užplūdo orgazmo bangos.

Per mano nugarą bėgo prakaito lašai, aš tiesiog degiau iš vidaus.

Jos ranka judėjo greičiau ir stipriau. Eglė kita ranka uždengė mano burną ir šnabždėjo, kad tylėčiau. Tai buvo beveik neįmanoma kontroliuoti — mano kūnas drebėjo orgazme.

Tik tada, kai bejėgiškai atsipalaidavau ir galėjau giliai įkvėpti, Eglė ištraukė ranką iš manęs, atsisegė kelnes ir įkišo tą ranką į savo kelnaites.

Ji glostė save, rangėsi sėdynėje ir prašė manęs tiesiog žiūrėti.

O aš daugiau nieko negalėjau daryti. Visiškai ją įsimylėjusi, žiūrėjau, kaip ji patiria vieną orgazmą po kito, kandžiodama lūpas beveik iki kraujo, kad tik nebūtų girdėti jos dejonių.

Servetėlės mums tikrai pravertė, kai atsigavome. Turėjome skubiai susitvarkyti — jau įvažiavome į miestą, ir vairuotojas bet kurią akimirką galėjo įjungti šviesą salone.

Mes abi jautėme stiprų sekso kvapą galinėse sėdynėse. Atrodė, kad visas autobusas jaučia tą patį.

— Kur važiuosi nuo stoties? — paklausiau.

— Į universiteto pusę. Mano butas netoli, — atsakė Eglė.

— Aš irgi gyvenu ten… gal važiuojam pas mane?

Žiūrėjau į ją su viltimi. Nenorėjau išsiskirti.

— Su malonumu, — ji pasakė, bučiuodama mane ir vėl suspausdama mano krūtį. — Tai dar tik vakaro pradžia.

Kelias iki stoties, o po to iki mano namų atrodė begalinis. Laukiant tęsinio, laikas tarsi sustojo.

Bet buvo verta.

Ta naktis buvo nepamirštama. Mes beveik nemiegojome — tik kartais sustodavome nusiprausti ir trumpai pailsėti, vis tiek likdamos lovoje, apsikabinusios. Mes kalbėjomės, juokėmės, vėl mylėjomės.

Ryte, palydėjusi Eglę į universitetą, grįžau į lovą. Jos kvapas buvo visur.